ES yra politinė ir ekonominė sąjunga, kurią sudaro 27 Europos šalys, kurios bendradarbiauja tokiose srityse kaip prekyba, ekonomika ir teisingumas. Šengeno zona yra atskira ES dalis, kurioje buvo panaikinta dalyvaujančių šalių vidaus sienų kontrolė, o tai reiškia, kad keliautojai gali keliauti zonoje be pasų kontrolės.
Ne visos ES šalys yra jos dalis Šengeno zona, o kai kurios ES nepriklausančios šalys dalyvauja Šengeno zonoje.
Kad tai būtų skaidresnė, šiame straipsnyje taip pat apžvelgiame tiek ES, tiek ES istoriją ir ištakas Šengeno erdvė.
ES istorija ir ištakos
Europos Sąjunga (ES) gimė iš politinės ir ekonominės integracijos proceso, prasidėjusio po Antrojo pasaulinio karo. Vienas iš pagrindinių tikslų buvo nutraukti karus tarp Europos šalių ir rasti būdą dirbti kartu bei spręsti konfliktus be smurto ir grasinimų.
1951 m. buvo įkurta Europos anglių ir plieno bendrija (sutrumpintai EAPB). Tai buvo Europos organizacija, skirta anglies ir plieno gamybai priskirti bendrai aukštajai institucijai. EAPB tuo metu įkūrė Prancūzija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Italija ir Liuksemburgas. Tai buvo pirmasis žingsnis politinės ir ekonominės Europos šalių sąjungos link. 1957 m. tos pačios šalys įkūrė Europos ekonominę bendriją (EEB), kurios tikslas buvo stiprinti ekonominę integraciją. EEB sukūrė bendrą rinką ir siekė pinigų sąjungos.
1993 metais buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, dėl kurios buvo įkurta Europos Sąjunga (ES) ir įvestas euras kaip bendra valiuta. Nuo to laiko ES išsiplėtė, prisijungus naujoms šalims, o valstybių narių bendradarbiavimas išsiplėtė į daug daugiau sričių, pavyzdžiui, vidaus reikalų, užsienio reikalų, gynybos ir teisingumo.
Šengeno zonos istorija ir ištakos
Šengeno erdvė buvo sukurta penkioms šalims prisijungus 1985 m Šengeno susitarimas pasirašė sprendimą dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo. Po susitarimo 1990 m. buvo sudaryta Šengeno įgyvendinimo konvencija, kurioje numatyta galutinai panaikinti vidaus sienų kontrolę ir imtis papildomų priemonių. Sugriežtinta išorinių sienų kontrolė, vienodų vizų išdavimo tvarka Šengeno informacinė sistema buvo įvestas (SIS), sustiprintas policijos bendradarbiavimas prie vidaus sienų ir patobulintas požiūris į prekybą narkotikais.
Vėlesniais metais prie konvencijos prisijungė vis daugiau ES šalių, o 1997 m. konvencija buvo įtraukta kaip formali ES teisės dalis. Šiandien Šengeno zoną sudaro 27 šalys, kurių dauguma yra ES narės, nors yra ir kai kurių ES nepriklausančių šalių, kurios yra Šengeno zonos dalis.
Šengeno sutarties tikslas
Šengeno sutarties tikslas – panaikinti vidaus sienų ir pasų kontrolę tarp dalyvaujančių šalių ir taip padidinti judėjimo laisvę Šengeno zonoje. Tai reiškia, kad keliautojai zonoje be pasų kontrolė gali keliauti. Sutartimi taip pat siekiama stiprinti dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą tokiose srityse kaip teisingumas ir vidaus reikalai, siekiant geriau išlaikyti saugumą ir kovoti su nusikalstamumu zonoje.
Kodėl kai kurios ES šalys nedalyvauja Šengeno zonoje?
Yra keletas priežasčių, kodėl kai kurios ES šalys nėra Šengeno zonos dalis. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad kai kurios šalys nori išlaikyti savo vidaus saugumo ir imigracijos politiką ir nenori dėl jų eiti į kompromisus su kitomis ES valstybėmis. Kai kurios šalys žino apie nusikalstamumo ir neteisėtumo pavojų ir nusprendė išlaikyti sienų kontrolę, kad apsaugotų savo vidaus saugumą.
Kitos šalys nėra Šengeno zonos narės, nes dar techniškai neatitinka dalyvavimui keliamų reikalavimų, tokių kaip infrastruktūros pritaikymas naujoms taisyklėms ar vidaus teisės aktų pritaikymas. Taip pat yra šalių, kurios nėra ES narės, bet yra Šengeno zonos narės, pavyzdžiui, Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas. Jie pasirašė Sutartį dėl kelionių laisvės ir bendradarbiavimo su ES šalimis tokiose srityse kaip teisingumas ir vidaus reikalai.
Kada šalims leidžiama prisijungti prie Šengeno zonos?
Norėdamos prisijungti prie Šengeno erdvės, Šengeno šalys turi įrodyti, kad jos gali:
- saugoti išorines Šengeno erdvės sienas kitų Šengeno šalių vardu ir uniformą trumpalaikė viza pristatyti (Šengeno viza);
- efektyviai dirbti su kitais Šengeno šalys panaikinus vidaus sienų kontrolę išlaikyti aukštą saugumo lygį;
- taikyti Šengeno taisykles, reglamentuojančias sausumos, jūrų ir oro sienų kontrolę, vizų išdavimą, policijos bendradarbiavimą ir asmens duomenų apsaugą;
- prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos (SIS) ir Vizų informacinės sistemos (VIS) ir jomis naudotis.
Šengeno šalys reguliariai vertinamos, siekiant nustatyti, ar jos tinkamai taiko Šengeno taisykles.
Kurios šalys yra Šengeno šalys?
Šengeno erdvei priklauso 27 Europos šalys. Tai vadinamosios Šengeno šalys. Kaip Europos Sąjungos (ES) gyventojas, galite laisvai keliauti šiose šalyse. Asmenys tikrinami prie išorinių Šengeno erdvės sienų.
Tai yra Šengeno šalys:
- Belgija;
- Danija;
- Vokietija;
- Estija;
- Suomija;
- Prancūzija;
- Graikija;
- Vengrija;
- Italija;
- Kroatija (narys nuo 1 m. sausio 2023 d.);
- Latvija;
- Lichtenšteinas;
- Lietuva;
- Liuksemburgas;
- Salyklas;
- Olandija;
- Norvegija;
- Austrija;
- žiedadulkės;
- Portugalija;
- Slovėnija;
- Slovakija;
- Ispanija;
- Čekijos Respublika;
- Islandija;
- Švedija;
- Šveicarija.
Kurios ES šalys nėra Šengeno šalys
Šios ES šalys nepriklauso Šengeno erdvei:
- Bulgarija;
- Kipras;
- Airija;
- Rumunija.
Kurios ES nepriklausančios šalys yra Šengeno šalys
Šios šalys nepriklauso ES, bet yra Šengeno erdvės dalis:
- Lichtenšteinas;
- Norvegija;
- Islandija;
- Šveicarija.
ES ateitis
ES ateitis neaiški ir priklauso nuo daugelio veiksnių. ES susiduria su keliais iššūkiais, tokiais kaip migracijos krizė, didėjanti terorizmo grėsmė, „Brexit“ poveikis, valstybių narių ekonominė nelygybė, euro zonos ateitis ir kai kuriose valstybėse narėse augantys euroskeptiški judėjimai.
Taip pat vis labiau raginama toliau integruotis ES, pavyzdžiui, sukurti bendrą prieglobsčio ir migracijos politiką, bendrą gynybos sąjungą ir labiau koordinuotą užsienio ir saugumo politiką. Kita vertus, pasigirsta balsų už mažesnę integraciją ir didesnį nacionalinį suverenitetą, ypač šalyse, kuriose auga euroskeptiškas judėjimas.
Sunku nuspėti, kaip atrodys ES ateitis, tačiau tai priklausys nuo to, kaip ES ir jos valstybės narės sugebės spręsti iššūkius ir rasti pusiausvyrą tarp integracijos poreikio ir nacionalinio suvereniteto poreikio.
Šengeno ateitis
Šiuo metu ES rengia „išmaniųjų sienų“ programą išorės sienoms. Ją sudaro atvykimo ir išvykimo sistema, kuri pagerina sienų kontrolę, kovoja su nelegalia migracija ir palengvina sienos kirtimą dažnai ir iš anksto patikrintiems keliautojams. ES taip pat siekia, kad vizų išdavimo tvarka būtų labiau suderinta su kitomis politikos sritimis, pavyzdžiui, turizmo, ir toliau palengvinti procedūras dažnai keliaujantiems. Be to, svarstoma apie naują vizos rūšį – kelionių vizą, kuri leistų dviejų ar daugiau Šengeno šalių teritorijoje būti ilgiau nei 90 dienų, bet ne ilgiau kaip vienerius metus (su galimybe).
pratęsti tai dar metams).
Vis dėlto Šengeno zonos ateitis tebėra neaiški, nes zona susiduria su keliais iššūkiais, pavyzdžiui, migracijos krizė, didėjanti terorizmo grėsmė ir pandemijos poveikis. Migracijos krizė sukėlė įtampą tarp dalyvaujančių šalių, kaip elgtis su pabėgėlių ir migrantų antplūdžiu. Kai kurios šalys laikinai atnaujino sienų kontrolę, kad suvaldytų situaciją, o tai kelia grėsmę keliavimo laisvei zonoje.
Didėjanti terorizmo grėsmė padidino saugumo priemones zonoje, ribojančias kelionių laisvę. Taip pat pasigirsta balsų už tolesnį bendradarbiavimo Šengeno zonoje stiprinimą, pavyzdžiui, bendros prieglobsčio ir migracijos politikos sukūrimą bei bendrą sienų kontrolę. Todėl sunku numatyti, kaip atrodys Šengeno zonos ateitis. Tai priklausys nuo to, kaip ES ir dalyvaujančios šalys sugebės spręsti iššūkius ir rasti pusiausvyrą tarp kelionės laisvės ir piliečių saugumo.
Šaltiniai: nacionalinė vyriausybė ir Europos Komisija
Susiję įrašai:
